Lietuvoje šiuo metu yra privaloma karinė tarnyba nuo 18 iki 23 metų, o savanoriškai šauktiniais kariais kviečiama tapti visus sulaukusius 18- 38 metų amžiaus vyrus ir moteris. Kiekvienais metais šalis pasikviečia apie 4 tūkstančius jaunuoli. Kam visa tai yra daroma? Lietuva apsupta kelių priešiškų šalių Rusijos, Baltarusijos ir žvelgiant į istoriją verta atminti, jog nepriklausomybė yra trapus dalykas, kuris gali greitai virsti vergija.
Lietuvos kariuomenė sukurta tam, kad apgintų šalies suverenitetą bei dalyvautų tarptautinėse misijose ginant kitų šalių piliečius. Kareiviai taip pat pasiruošę padėti kitais atvejais, kai šalyje susidaro ekstremali padėtis ir neužtenka kitų resursų tvarkos palaikymui. Šalis rūpinasi savo kariuomenėje tarnaujančiais piliečiais – ypatingas dėmesys skiriamas sveikatai bei medicininei priežiūrai.
Jei šalyje užtektų savanorių, nereikėtų privalomos tarnybos. Tačiau kol kas taip nepavyksta padaryti. Dėl kokios priežasties? Šiuolaikiniam jaunimui trūksta patriotizmo, atsidavimo savo šaliai ir jaunatviško entuziazmo. Jie užaugo pasaulyje, kur laisvė tapo savaime suprantamas dalykas. Krauju pažymėta šalies istorija buvo pamiršta ir atgulė į istorijos vadovėlius. Naujojo karta priprato prie komfortiško gyvenimo ir nebeturi ryžto sunkiai dirbti vardan bendro tikslo – šalies laisvės išsaugojimo ir gynybos nuo bet kokio priešo bet kokia kaina. Jie nėra pasiryžę paaukoti savo gyvybę dėl kitų piliečių. Tik pasikeitus naujosios kartos mąstymui, pasikeis savanorių skaičius ir nebereikės šauktinių.
Savanoris pasirenka šį gyvenimo būdą ir yra pilnas ryžto ginti savo valstybę bei siekti kuo geriausio rezultato tiek fiziškai, tiek morališkai. Pačioje kariuomenėje taip pat yra nemažas specialybių pasirinkimas. Tu tampi ne tik kareiviu, bet ir tam tikros srities specialistu, kuris yra grandis vienos bendros visumos. Tai ir sausumos pajėgos, oro pajėgos, karinės pajėgos bei logistika, kuriose reikia labai įvairių profesijų atstovų. Tik visi drauge jie padeda kovoti su išorės priešais. Deja, kol kas savanorių trūksta, nes ne kiekvienas pasiryžęs ilgai tarnauti kariuomenėje – pradinėje karo tarnyboje, nes tai trunka ne vieną mėnesį. Tuo metu išbandomos visos fizinės ir dvasinės asmens galios ir tikrinamos jo ribos, tuo pačiu mokoma išgyventi bet kokiomis kovos sąlygomis ir išmokti žaibiškai reaguoti į pasikeitusią situaciją. Ne kiekvienas gali atlaikyti tokius išbandymus, todėl išlieka labiausiai tinkantys kariai. Nors dažniausiai savanoriai būna pasirengę tokiems iššūkiams, nes jie žino kur eina ir ką nori pasiekti.
Kol pati visuomenė nesupras, kad reikia išmokti gintis, taip apsaugant save ir savo artimuosius nuo agresoriaus šalia mūsų, tol reikės privalomosios tarnybos, kuri garantuoja, jog valstybė galės apsiginti iškilus nacionalinei grėsmei. Žinant bet dalį šalies istorijos tampa aišku, kad būnant Europos centre tai tik laiko klausimas, kada vėl kokia nors kaimyninė šalis pareikš savo pretenzijas į dalį šalies teritorijos.