Šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje jau tapo įprasta, jog per valstybines šventes gauname laisvadienius, šalies aikštėje surengiamas koncertas arba eitynės. Viskas tarsi įprasta ir net nesusimąstome kodėl vis dėl to šios dienos yra tokios ypatingos šalyje.
O šias datas reikėtų atsiminti, nes jos suformavo mūsų visų šalį ir pakeitė tautos – tuo pačiu ir mūsų visų likimus. Šalis dėl sudėtingos istorijos turi net tris nepriklausomybės gimtadienius, kuriuos švenčiame liepos mėn. 6 dieną, vasario mėn. 16 d. Ir kovo mėn. 11 d. Šios datos turėtų suvienyti tautą ir parodyti jos vientisumą primenant iš kur mes kilome bei koks kelias turėtų būti ateityje. Deja, žmonės labai greitai pamiršta svarbius ir dažnai krauju aplaistytus šalies istorijos įvykius, todėl valstybinės šventės tai tarsi būdas mums priminti kas mes esame ir kodėl mūsų tautiečiai kovojo už šią šalį.
Taip pat svarbu nepamiršti kitų svarbių datų, kurios įtakojo visų šalies piliečių likimus. Turėtume visada atminti sausio mėnesio įvykius, o labiausiai sausio 13 dieną kai sovietiniai tankai pajudėjo per žmones ir buvo šaudoma į beginklius šalies piliečius. Vėliau užimamas Radijo ir televizijos komiteto pastatas, kuris buvo svarbiausias informacijos šaltinis šalyje. Viskas įvyksta dėl to, kad šalis išdrįso paskelbti apie savo suverenumą ir net kraujo praliejimas nepakeitė piliečių ryžto. Ši atmintina diena vadinama “Laisvės gynėjų diena”.
Mes taip pat kasmet prisimename tragiškuosius įvykius Medininkuose, kai buvo užpultas pasienio postas ir liko tik vienas stipriai sužalotas liudininkas.
Iš piliečių atminties neturėtų dingti dar viena istorijos dalis – Sovietų valdžios vykdyti trėmimai, kurie palietė daugelį šalies šeimų. Birželio mėn. 14 dieną buvo pradėtas masinis Lietuvos piliečių trėmimas į Sibirą (GULAG’o stovyklas). Šiai dienai atminti minime “Gedulo ir vilties dieną”.
Jaunesnio amžiaus piliečiai turėtų susipažinti ir su dar viena šalies istorijos puse – partizaniniu karu. Tai mums padeda atimti birželio 23 d – “Birželio sukilimo diena”. Lietuvoje buvo vienintelė pasaulyje, kuri kilus Rusijos – Vokietijos karui (Antrasis Pasaulinis karas) pradėjo ginkluotą sukilimą prieš atsitraukiančią Rusijos kariuomenę. Kova prasidėjo tą pačią dieną kaip ir karas bei truko visą savaitę. Deja, jėgos buvo nelygios, bet piliečiai bent jau pabandė, o jų vaikų vaikai dabar iš tikrųjų gyvena laisvoje šalyje. Taip pat neužmirškime apie “Juodojo kaspino dieną” kuri būtent ir lėmė šį sukilimą. 1939 metų rugpjūčio mėn. 23 d. Vokietijai atstovaujantis J. Ribentropas ir SSRS atstovaujantis V. Molotovas pasirašė nepuolimo paktą, kuris panaikino Baltijos šalių nepriklausomybę. Pagal šį susitarimą Latvija ir Estija liko Rusijai, o Lietuva atiteko Vokietijai. Tai prisimindami piliečiai 1989 metais rugpjūčio mėn. 23 d. Susikibo rankomis kartu su Latvijos ir Estijos piliečiais sudarydami “Baltijos kelią”. Šiame kelyje stovėjo daugiau nei 2 milijonai žmonių taip išreikšdami savo norą būti laisvais.