600 kilometrų ilgio už rankų susikibusių žmonių grandinė, nusitiesusi per Estiją, Latviją ir Lietuvą – tai įvykis, tapęs kertiniu Baltijos šalims siekiant nepriklausomybės. Taiki politinė demonstracija, kurioje dalyvavo net du milijonai žmonių, buvo surengta 1989 m. rugpjūčio 23 dieną ir visam laikui pakeitė Lietuvos bei kitų Baltijos šalių istoriją.
Pradinis taikaus protesto planas buvo sujungti ne tik Baltijos, bet ir visas šalis, nukentėjusias nuo Molotovo-Ribentropo pakto: kelias turėjo prasidėti Bukarešte, eiti per Varšuvą, nusitiesti per visas Baltijos šalis ir baigtis Helsinkyje. Deja, kliūčių tais laikais įveikti nepavyko, bet tai nesustabdė estų, latvių bei lietuvių: vien Lietuvoje į Baltijos kelią išėjo net vienas milijonas žmonių. Žmonės stovėjo susikibę rankomis visomis šeimomis, plevėsavo gedulo kaspinai, vėliavos, degė žvakės, iš praskrendančių lėktuvų ant žmonių buvo beriamos gėlės. Solidarumas, vienybė ir taika tapo kertinėmis vertybėmis, kuriomis vadovavosi visi Baltijos kelio dalyviai. Precedento neturėjęs būdas kovoti už nepriklausomybę patraukė nė vienos šalies dėmesį: palaikymą išreiškė ir solidarumo mitingus suruošė Berlyno, Melburno, Stokholmo gyventojai. Baltijos kelio gyvų žmonių grandinė paviešino svarbią kovą tarptautiniu mastu ir tapo puikiu pavyzdžiu kitoms valstybėms, norinčioms nepriklausomybės, bet nedrįsusioms jos siekti.
Žinia, jog šie piliečiai turėjo savo valstybes, bet jų neteko, buvo paskleista: Baltijos kelyje dalyvavę žmonės siekė įrodyti, jog demokratijos siekimas gali būti taikus ir jie pasiryžę reikalauti to, kas jiems priklauso. Šis didžiulio masto mitingas parodė, jog Baltijos šalių gyventojai gali ir nori būti vieningi, entuziastingai siekdami bendro tikslo. Baltijos kelio unikalumas yra didžiuliame atgarsyje, kurį gavo ši taiki akcija: TSRS praeities nusikaltimai buvo pripažinti ir paviešinti ir tai tapo svarbiu žingsniu link Lietuvos valstybės atkūrimo. Jau po kelių mėnesių buvo pripažinta, jog Baltijos šalių suverenitetas buvo sutryptas neteisėtai. Šie įvykiai paskatino demokratinių procesų progresą Sovietų Sąjungoje ir ypatingai Baltijos šalyse. Baltijos kelias sąlygojo Kovo 11-osios Nepriklausomybės deklaraciją, o vėliau ir Sausio 13-osios Lietuvos Nepriklausomybės apgynimą.
UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ įtraukė Baltijos Kelią į savo tarptautinį registrą: tai buvo unikalus įvykis, kurio pakartoti neįmanoma. Ši akcija besąlygiškai pakeitė Lietuvą: ne tik pastūmėdama ją į nepriklausomybės atgavimą, bet ir atgaivindama tikėjimą savo teisėmis ir savo šalimi. Tai tapo diena, kuomet nauja mūsų valstybės istorija buvo pradėta kurti. Patyrę okupaciją ir karus, Lietuvos žmonės suprato, jog jų valstybės likimas – tik jų pačių rankose ir tapo geriausiu pavyzdžiu visoms ateitiems kartoms. Baltijos Kelias įvyko dėka žmonių, kurie atidėjo savo kasdienius reikalus ir susitelkė bendram tikslui. Svarbiausias Baltijos Kelio tikslas buvo laisvė ir tai yra būtent tas pasiekimas, kurio dėka mes šiandien gyvename nepriklausomoje valstybėje – Lietuvoje.