Lietuvos Nepriklausomybės bei Nepriklausomybės Atkūrimo dienos yra bene laukiamiausios ir labiausiai vertinamos metų šventės – jau daugelį metų tai yra dienos, verčiančios kiekvieną Lietuvos pilietį didžiuotis savo valstybe. Minimos abi Nepriklausomybės bei Nepriklausomybės Atkūrimo dienos yra vienos iš esminių valstybinių švenčių.
1918 metų vasario 16-oji tapo bene svarbiausia data Lietuvos istorijoje – tą dieną pasirašytas aktas skelbė, jog mūsų šalis atsisako visų iki tol egzistavusių ryšių su kitomis valstybėmis ir skelbia savo nepriklausomybę. Po šio dokumento paskelbimo Lietuvą vis dar valdė vokiečiai, tačiau Vokietijoje vykstant revoliucijai Lietuva nebuvo prie jos prijungta ir nepriklausomybė tapo pripažinta galutinai.
Dar 1940 metais, Antrojo Pasaulinio karo metu prasidėjusi okupacija buvo lydima pasipriešinimo – Lietuvos partizaninis judėjimas tapo svarbia mūsų valstybės istorijos dalimi. Siekiant Lietuvos valstybės atkūrimo buvo sukurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – visuomeninis judėjimas, pradėjęs organizuoti masinius mitingus šalyje, kuriuose dalyvavo tūkstančiai žmonių. Pirmasis Steigiamasis LPS suvažiavimas įvyko 1988 m. spalio 22-23 dienomis ir jo metu buvo išrinktas LPS Seimas ir Taryba. Vos po keleto mėnesių Seimas paskelbė, jog jo pagrindinis tikslas, ties kuriuo jis ir dirbs, bus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimas. Jau 1989 metų rugpjūčio 23 dieną, per visą pasaulį nuskambėjusio ir laisvės žinią paskleidusio Baltijos Kelio metu, LPS paskelbė, jog Vokietijoje pasirašytas Molotovo-Ribentropo paktas buvo neteisėtas ir Lietuvos prijungimas prie SSRS privalo būti paskelbtas negaliojančiu. Po pusės metų pirmieji demokratiniai rinkimai į Aukščiausiąją Tarybą buvo organizuoti bei jų metu išrinkti kandidatai gavo mandatus savo tautai atstovauti.
1990-ųjų kovo 11-oji tapo svarbia diena: buvo surengti du posėdžiai, kurių metu išrinktas Vytautas Landsbergis tapo Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku bei buvo paskirtas Prezidiumas. Tos pačios dienos vakare, po ilgų pasitarimų ir diskusijų bei rizikos įvertinimų ir buvo pasirašytas dokumentas, skelbiantis Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimą.
Sovietų Sąjunga mūsų valstybės nepriklausomybės nepripažino bei pradėjo vykdyti ekonominę blokadą, dėl kurios nepaliaujamai augo įtampa: to pasekme tapo kruvini sausio 13-osios įvykiai Vilniuje. Sovietų Sąjungos pajėgoms bandant padaryti valstybinį perversmą buvo okupuotas Televizijos bokštas, užimtas Radijo ir Televizijos komiteto pastatas, nutrauktos visos transliacijos bei į miestą įvesti tankai. Nors prie Televizijos bokšto susirinkusi žmonių minia ir buvo taiki bei akivaizdžiai demonstravo savo beginkliškumą, susidūrimų su tankais metu žuvo 14 žmonių. Be to, virš 600 taikių laisvės gynėjų tą naktį buvo sužeista. Galop, Sovietų Sąjungai sugriuvus, Rusijos Federacija pripažino visišką Lietuvos Nepriklausomybę ir pasirašė susitarimą dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų.
Nepriklausomybės bei Nepriklausomybės Atkūrimo dienos yra iškilmingai švenčiamos: Kovo 11-osios Akto salėje vyksta Seimo Posėdis, be to, tai yra nedarbo dienos, kurių metu vyksta šventės bei renginiai.